VšĮ SISTEMINIŲ SPRENDIMŲ INSTITUTAS

  • Šeimos konsteliacijos
  • Psichologinis konsultavimas
  • Seminarai, paskaitos, mokymai

Kontaktai:
Tel.: +370 620 91691, +370 637 74700

el.p.: info@konsteliacijos.lt

 


lt ru
 
   
Vaidmenų persipynimai šeimos sistemoje

VAIDMENŲ PERSIPYNIMAI ŠEIMOS SISTEMOJE

persipynimai.jpg

Neretai jauni žmonės, sukūrę šeimą, neturi finansinių galimybių įsigyti nuosavo būsto, todėl lieka gyventi tėvų namuose. Viena vertus, atrodo, kad taip lengviau gyventi, tačiau kita vertus, jaunavedžiai susiduria su ne tokia jau ir lengva užduotimi - sukurti savo šeimą tėvų šeimos rėmuose. Jauni žmonės turi susitarti ne tik vienas su kitu, kaip jie kartu gyvens (kas bus šeimos galva, kas bus atsakingas už namų ūkį, pasilinksminimus ir kt.), bet ir su tėvais. Patriarchalinės tradicijos neretai siūlo tokį variantą: jaunas sutuoktinis ar sutuoktinė įeina į didelę šeimą, kaip dar vienas jos vaikas - sūnus ar duktė, o vyro ar žmonos tėvus marčiai ar žentui siūloma vadinti „tėčiui" ir „mama". Tokiu būdu sutuoktiniai tampa, kaip ir nesutuoktiniais, o broliu ir seserimi.

Ne visos jaunos poros pasiruošusios tokiam santykių scenarijui. Dar gerai, jei sutuoktiniai abu tam nepasiruošę - daug blogiau, jei tam nepasiruošęs tik vienas. Tuomet vienas kažkuris iš sutuoktinių pirmoje eilėje nori būti vyru ar žmona ir tik antroje vietoje - sūnum ar dukra, tuo tarpu kito sutuoktinio prioritetai priešingi. Konfliktas, kuris iškyla šioje vietoje yra visiems gerai pažįstamas ir dažnai atrodo, kaip barnis tarp marčios ir anytos arba žento ir uošvės. Tačiau iš tiesų, viso to pagrindas yra sutuoktinių vaidmenų prioritetai.

Pagal sisteminius šeimos dėsnius, nauja šeimos sistema reikalauja atsiskyrimo - separacijos, o senoji (tėvų šeima) paklusdama homeostazės dėsniui, nori išlaikyti viską taip, kaip buvę. Tokiu būdu susidaro paradoksali situacija: santuoka lyg ir yra, tačiau tuo pačiu jos lyg ir nėra. Tokia situacija yra kankinanti visiems. Pavyzdžiui, vienoje šeimoje vyro mama visus savo daiktus laikė spintoje, esančioje sūnaus kambaryje, dar nuo to laiko, kai sūnus buvo vaikas. Kai jis vedė ir į namus atsivedė savo žmoną, jo mama nepakeitė savo įpročio, nes ir naujos spintos nebuvo kur statyti, ir apskritai – pinigų naujai spintai nebuvo. Mama bet kuriuo metu užeidavo į jaunųjų kambarį pasiimti savo daiktų. Nenuostabu, kad jauni žmonės nesugebėjo išsaugoti savo santuokos.

Įsiveržimas į jaunų sutuoktinių gyvenimą nebūtinai būna lydimas konfliktų ar blogų tarpusavio santykių šeimoje. Viena labai švelni mama buvo labai laiminga, kai jos sūnus susituokė ir naktį užeidavo į jaunųjų kambarį, žinoma, be jokio beldimo, kad galėtų „pasigrožėti tais dviem balandėliais".

Dažnai visa tai veda prie susiliejimo reiškinio - neaiškaus pareigų pasidalijimo šeimoje, būtinybės nuolat tartis ir nesugebėti susitarti ilgam, vaidmenų painiavos, kai kiekvienas šeimoje funkcionaliai gali būti kiekvienu ir tuo pačiu niekuo. Pavyzdžiui, šeimoje, kurioje vaiką prižiūri ir auklėja močiutė - pagal savo atliekamas funkcijas ji yra mama savo anūkui. Arba vyras ir žmona, kurie dalinasi viena lova ir yra susiję intymiais ryšiais, tuo pačiu metu gali būti nesusiję rūpinimosi ir artumo ryšiais, nes vyras dvasiškai ir emociškai artimesnis savo motinai. Jis visų pirma rūpinasi jos interesais. Funkcionaliai jis yra savo mamos vyras ir žmonos meilužis. Šeima pagrinde gyvena iš vyro uždarbio, tačiau šeimos biudžetą skirsto jo mama, todėl funkcionaliai ji yra šeimos galva.

Vaiko gimimas - krizinis laikotarpis visai šeimos sistemai. Vėl reikia susitarti, kąs ką daro ir kas už ką atsakingas. Šeimose su neaiškiomis ribomis tarp tėvų ir vaikų šeimų sistemų, nėra tiksliai apibrėžtų šeimyninių vaidmenų. Pavyzdžiui, neaišku, kas yra funkcionali mama vaikui, o kas jį faktiškai prižiūri, rūpinasi ir auklėja - jo biologinė mama ar močiutė. Dažnai tokiose šeimose šios rolės susipainiojusios ir vaikas yra greičiau močiutės sūnus ar duktė, o vaiko tikrieji tėvai - jo vyresnysis brolis ir sesuo. Motina ir tėvas dirba, o močiutė - pensijoje. Ji daug laiko praleidžia su vaiku, tačiau tuo pačiu jos santykiai su vaiko mama gali būti prasti. Ši aplinkybė negali nepaliesti vaiko. Neretai jis įsitraukia į kovą. Pavyzdžiui, viena šeima atvedė savo vienuolikmetę dukterį pas psichoterapeutą dėl mergaitės priešiškumo ir agresyvaus elgesio su močiute. Šeimą sudarė trys narės: mergaitė, jos mama ir močiutė - mamos mama. Tarp močiutės ir mamos buvo konfliktiški santykiai. Kartą, žiemos metu, mergaitė uždarė močiutę balkone ir ilgai neįleido jos į kambarį. Po šio įvykio šeima ir kreipėsi į psichoterapeutą. Kai mama pasakojo, kaip jos dukra skriaudžia močiutę, jos akyse spindėjo triumfas. Dukra padarė tai, ko mama sau negalėjo leisti. Tokiu būdu, dukra tarsi pavadavo mamą, o jos agresija močiutei iš tiesų buvo ne jos pačios, o mamos jausmas.

Tokių sisteminių persipynimų galima pamatyti ne vienoje šeimoje. Sisteminiai persipynimai – situacija šeimoje ar giminėje, kuomet asmuo savo jausminiu, dvasiniu būviu yra lyg ne savo vietoje, pavyzdžiui pavaduoja tėvą, brolį ar mamą, vykdydamas jų funkciją šeimoje. Arba, kai žmogus yra lyg kitas - šeimai ar giminei (šeimos sistemai) reikšmingas asmuo. Tuomet jis išgyvena to kito asmens jausmus, pergyvenimus ir net kartoja likimą – t. y. identifikuojasi su juo. Tai vyksta net tokiais atvejais, kai tas atstovaujamas asmuo jau seniai yra miręs. Visa tai rodo, kad jo buvimas sistemoje liko nepriimtas.

Efektyvus būdas pamatyti sisteminius persipynimus šeimoje ir juos „išpinti" yra šeimos konsteliacijos (išdėstymo) metodas, leidžiantis vizualiai pamatyti ir pajusti, kaip mūsų šiandieninis gyvenimas – mus lydintys jausmai, sunkumai, ligos ir kt. yra persipynę su mūsų tėvų ir protėvių istorija.

Sisteminė šeimos konsteliacija - trumpalaikė, tačiau labai efektyvi psichologinė terapija, leidžianti nustatyti šeimos, organizacijos, grupės ar pavienių asmenų problemines sritis. Šis metodas suteikia galimybę atskleisti konfliktus, kartais apimančius net kelias kartas. Šeimos konsteliacijos dėka, per gana trumpą laiką, pavyksta atrasti problemos sprendimo kelius ir padėti tvirtus pagrindus tam, kad ateityje būtų išvengta užprogramuotų problemų pasikartojimo. Šis metodas „gydo" ne simptomus, o randa pirminę problemos priežastį. Ypač efektyviai išsprendžiami šeimos, meilės sunkumai, praeina depresija, agresyvumas, nepasitikėjimas.

Grįžti į visus straipsnius

Apie seminarusir praktinius užsiėmimus, taikant ŠEIMOS KONSTELIACIJOS metodą, skaitykite ČIA

 

 

Sisteminių sprendimų institutas, VšĮ, Vilnius
www.konsteliacijos-d.lt